"Nuo pirmos klasės, kai tik pradėjau žaisti krepšinį, svajojau būti krepšininku. Didžiausia bausmė būdavo žinoti, kad jei blogai mokysiuos, tėvai neleis į treniruotę. Iš pradžių ir gerai mokiausi, bet mokslai man visuomet buvo antroje vietoje po krepšinio.
Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse mokslai nukentėjo, nes pradėjau du kartus per dieną sportuoti, praleisdavau nemažai pamokų. Rodos, anglų kalbos mokytojai esu pasakęs, kad jeigu trimestre išves man teigiamą pažymį, kada nors, kai galbūt žaisiu ,,Žalgiryje”, atnešiu dovanų bilietų į varžybas. Savo pažadą išpildžiau."