"Žiūrovai nemato mūsų darbo, vargų, traumų, kai kitą rytą po varžybų dėl geliamo nugaros skausmo jautiesi taip, tarsi būtum sulaužyta ar traktoriaus pervažiuota, negali iš lovos atsikelti; nemato ir mūsų vienatvės, kai nepasiseka. Tenka išmokti pralaimėti, tai ypač sunku talentingiems sportininkams, kuriems nuo mažens sekasi. Vieną dieną pereini į suaugusiųjų sportą, tau reikia konkuruoti su pasaulio geriausiaisiais, jie gali būti už tave net dvigubai vyresni, labiau patyrę, bet niekam tai neįdomu, svarbu rezultatas. Sunkiai išgyvename pralaimėjimus, tačiau ir pergales kartais būna nelengva pakelti."