"Kai nusprendžiau, kad esu sportininkas ir pradėjau dirbti profesionaliai, prasidėjo rytinės treniruotės. Būdavo tikrai sunku keltis pusę šešių ryto ir prieš pamokas mokykloje eiti į baseiną, o po jų vėl grįžti atgal. Tokį ritmą turėjau palaikyti visą laiką, tai nebuvo lengva. Tačiau ir dabar mano ritmas nepasikeitęs, lygiai toks pats, tik į mokyklą nebereikia. Iš tikrųjų, teko atsisakyti draugų, jų kompanijos, linksmybių, maisto. Būdamas paauglys turėjau suprasti, kad negaliu eiti į miestą su draugais, o turiu trintis plaukimo takelyje. Į makdonaldą 12 valandą nakties nueiti irgi negaliu."