"Po nelaimės parvažiavau į vietą, kurioje gyvenau Amerikoje ir sutikau gerą draugą iš Jordanijos. Jis man patarė skristi į Lietuvą – esą niekas negydo taip, kaip buvimas namie. Po poros dienų nusipirkau bilietus ir grįžau namo: o juk nebuvau daugybę metų! Ir, žinokit, tikrai – namai gydo! Pradedant artimųjų palaikymu, baigiant noru pasistengti dėl jų: buvo sunku matyti, kaip mama kol buvau komoje numetė keliolika kilogramų ir kaip jaunesnioji sesė man užrišinėja batus."