"Dabar sportas tarsi yra savo ir kitų idėjų išpildymas, kurį remia valstybė. Žmogus nieko neišleidžia, bet nieko ir neuždirba. Ateina laikas, kai supranti, kad galimybės mažėja ir tavo laikas bėga. Kai tau nebe 21, o jau 30 metų, pradedi galvoti, kaip kaupti santaupas, vis daugiau mąstyti apie ateitį. Tai pakenkia ir pačiam sportui, nes mintys sukasi ne apie apie rezultatus, o apie išgyvenimą. Todėl daug jaunimo nubyra. Tačiau reikia prisitaikyti. Sportas gali tapti ir gyvenimo būdu, nebūtinai pasiekiant medalio. Kažkas turi parodyti kitiems žmonėms, kad jie gali, kad jaunesnės kartos irgi sportuotų ir svajotų, o gal ir laimėtų medalius."