"Žinote, čia mes galime daug tuščiažodžiauti ir abstrakčiomis frazėmis šnekėti, kad tie veikėjai man kažką duoda, kad aš jiems kažką duodu. Man svarbu yra visuma. Aš nežiūriu, kokį personažą kursiu, na kas iš to? Visi pyko, kai Šarūnas Jasikevičius vienas aikštelėj žaidė ir nebūdavo komandinio žaidimo. Tai čia lygiai tas pats. Aš negaliu galvoti vien apie savo personažą, nieko iš to nebus. Man nesvarbu, kokia yra herojė, ji rengiasi madingai ar nemadingai, ilgi jos plaukai ar trumpi, ar ji kalba lėtai, ar greitai. Man tie dalykai nėra svarbūs – jie atsiras, kai aš žinosiu, apie ką mes čia visi pasakojam. Man svarbu išgirsti, ką scenaristas nori papasakoti. Jis pasakoja savo istoriją, mano darbas – jam padėti ją papasakoti. Tada savaime ta moteris gimsta. Kiekvienas personažas yra iš savęs, iš savo patirties. Tai nereiškia, kad mes pasakojam savo gyvenimo detales, bet ten galima rasti dalį mūsų."