"Svarbiausia, kad šalia turėjau kelis žmones. Kai susėsdavome per juodžiausią momentą, atrodydavo, kad nieko neišeis. Tačiau vis atsirasdavo, kas pasakydavo: žiūrėk, yra dar tas kelias, kitas kelias – pabandom. Tai yra svarbiausia – turėti kažką, kas pasako, jog dar pabandom, o jei tada neišeis, svarbiausia, kad viską padarėme. Kitu atveju tos rankos gali nusvirti. Tą stengiuosi perduoti kitiems. Kad ir kas bebūtų – dar pabandykim."