"Kiekvienas spektaklis yra gyvas organizmas ir jis atsineša savo gyvenimo istoriją, likimus. Juk būna, kad ir žmogus turi puikias sąlygas gyventi, saviraiškos galimybių erdvę, bet staiga prasideda įvairios ligos, išbandymai. Ir žmogus iškeliauja. Nepriklausomai nuo galimybių, pastangų. Sako: toks likimas. Taip ir su spektakliu. Kiekvienas spektaklis, kai pradedi kurti, repetuoti, į kiekvieną įdedi vienodai ir tiek, kiek reikia, darai viską, kad jis suskambėtų. Bet vieni spektakliai suskamba, o kiti išeina tarsi neišnešioti, pažeisti, su kažkokia prigimtine dėme. Nors bandai įvairius reanimavimo būdus, nori, kad žiūrovas suklustų, priimtų, suprastų, kad būtų nutiesti gyvybės tiltai tarp veiksmo scenoje ir žiūrovo – kartais nepavyksta. Ir tada nieko negali padaryti."