"Kartą aš girdėjau Stalino adresu tokį pareiškimą: jis nieko neveikė, išskyrus viena – sėdėjo dieną naktį savo kabinete ir vis galvojo, ką kur perkelti. Nors buvo ne visiškai taip, bet didelė dalis tiesos tame pareiškime yra. Stalinas iš tikrųjų kadrams teikė pirmaeilę reikšmę, iš tikrųjų daug galvojo apie tai, ką į kokį postą skirti ir ką kur perkelti. Svarbiausias ir galbūt vienintelis dalykas, ką Stalinas turėjo daryti – tai parinkti ir paskirstyti kadrus. Jeigu aukščiausius valstybės postus užima išmanantys ir dirbantys savo darbą žmonės, jeigu sunkią valandą jais galima pasikliauti, vadinasi, vadui daugiau nėra dėl ko nerimauti.
Tačiau Stalino kadrų politikos mes visiškai nesuprasime, neišsiaiškinę pagrindinio žodžio reikšmės. O tas žodis – „iškeltinis“. Stalinas imdavo kokį nors žmogų, duodavo jam aukštą postą ir iškeldavo neįvykdomą užduotį. Visiškai naujas žmogus negirdėtai aukštame poste – tai ir buvo iškeltinis. Jo praeitis, anketos duomenys, atsiliepimai, charakteristikos, atestacijos, įskundimai nebuvo svarbūs. Žmogus būdavo patikrinamas darbu. Jeigu per dieną, dvi, per savaitę neįvykdoma užduotis taip ir likdavo neįvykdyta, vadą atleisdavo, pažemindavo pareigas, laipsnį, sodindavo į kalėjimą, sušaudydavo. Į jo vietą skirdavo kitą. O užduotis likdavo ankstesnė, t.y. neįvykdoma. Sistema barbariška, bet efektyvi."