"Vienas iš tokių patarimų, apie kurį vis pagalvoju, buvo kuomet dar ruošiausi, berods, daugiakovei. Su metimo treneriu dirbome Kalnų parko stadione, kur nebuvo sąlygų, bet metimams pakankamai gerai. Buvo labai prastas oras. Turėjau daryti ieties metimus ar pan., prieš tai kažkokius pratimus. Treneris matė, kad esu pavargusi, ir kad visai mielai numuilinčiau vieną kitą dalyką. Jis visada būdavo labai supratingas ir sako: „Žinai, tu gali kažką daryti, kažko nedaryti, bet bus toks momentas varžybose, kai tu galvosi: velnias, galėjau padaryti aš tą vieną pakartojimą. Ar tą vieną metimą, vieną šuolį, vieną bėgimą. Tada tau griauš sąžinė, kad tu to nepadarei. Tu gailėsiesi, nes galbūt tau tai varžybose pridės 1 cm, ar sekundę kokią nuims ir panašiai.“ Tas man vis karts nuo karto išlenda."