"Buvo visokiausių ieškojimų, abejonių, gal labiau nežinomybės momentų. Dažniausiai tai pajusdavau tada, kai apimdavo ir emocinis, ir fizinis nuovargis besirengiant kokiam nors labai atsakingam pasirodymui ar egzaminui. Tada atrodydavo, kad reikia smuiką dėti į šoną ir griežti juo tik laisvalaikiu. Bet vėlgi pagalvodavau: o ką geriau rasiu už savo mylimą smuikelį? Sunkiais momentais supranti, kad be muzikos, be smuiko negali gyventi, ir taškas. Vėl stojiesi ant kojų ir eini toliau siekti savo svajonės."