"Jei turite auklėti vaiką, kurį laikote kvailiu, visas jūsų elgesys jam nuolat rodo, kad jis kvailas: ne tik pasirenkami žodžiai, [...], bet ir jūsų kalbėjimo būdas, veido išraiška, žvilgsniai. Jums dėl jo liūdna, arba atvirkščiai, jis jus truputį nervina, o tai neprasprūsta vaikui pro akis – būdamas su jumis jis jaučiasi kvailas. O jei esate vaikui svarbus žmogus: dėl padėties, amžiaus, vaidmens, vaikas jumis tiki ir, gali būti, net nesudvejos, ar jūs teisus. Taigi pradės tikėti, kad yra kvailas."