"[...] jeigu ne vėžys, greičiausiai nebūčiau atsimerkusi ir išmokusi gyventi.
Nebūčiau išmąsčiusi, kad reikia gyventi ir gerti gyvenimą dideliais gurkšniais, viską, ką jis tau siūlo – ir liūdesį, ir džiaugsmą, ir susitikimus, ir praradimus. Suvokti, kad gyvenimo prasmės išvis nėra, yra tik labai trapūs gyvenimo karoliai, susidedantys iš trumpų laimių ir, deja, ilgesnių arba tiesiog ilgiau įsimenančių nelaimių karoliukų. Gyventi – tai ir yra prasmė. Kitas klausimas – kaip? Bet čia jau menas, kurio kiekvienas mokomės.
Savo laikinumo suvokimas labai padeda gyventi. Nes supranti, kiek daug dar nepatirta, nepamatyta, nepadaryta, neišmylėta, o laikas tiksi tiksi tiksi."