"Daug kas iš mano draugų sako, kad tai jie buvo pas šamanus, tai nuvyko kelioms dienoms pamedituoti, atsiskyrus nuo viso pasaulio. Kai kas skrido į kalnus, tolimus kraštus, kiti vaikščiojo po saviugdos seminarus. Bet aš jiems ne kartą siūliau, kad nueitų į vaikų onkologinį skyrių, kur jie pasisems tikros stiprybės. Jei ten paklausite vaiko, kurio ateitis nenuspėjama, kaip jis gyvena, jis visada jums atsakys: „Gerai“. Tie vaikai nežino savo ateities, bet jie vis tiek sako, kad gyvena gerai. Tai jums galiu pasakyti, kad tie vaikai ir jų mamos yra neišsemiamos stiprybės šaltinis. Jie stiprūs tiek, kad sunku net nupasakoti."