"Jeigu jausčiau, kad jau metai, nežaisčiau. Iš tikrųjų jau daug metų, bet matau, kad žaidžiu nė kiek ne blogiau nei jaunos žaidėjos. Mano geriausiais laikais buvo atėjusių labai daug gerų jaunų žaidėjų. Dabartinės dvidešimtmetės treniruojasi dieną naktį, bet jos niekuo nėra geresnės, aš visai neblogai jaučiuosi. Aš dar gerai žaidžiu. Stalo tenisas – ilgaamžė sporto šaka. 40-ies, 45-erių sulaukę vyrai dar gerai žaidžia aukšto lygio varžybose. O moterys turbūt anksčiau išeina dėl kitų priežasčių – vaikų, šeimos. Kadangi mano šeima – tėtis, mama – sportiška, jie mane palaiko, sudaro galimybę sportuoti, taip ir išeina. Negalvojau pati niekada, kad taip bus."