"Daugelis vengia permainų savo pačių viduje, pyksta, kai lieti juos ir jų įpročių sistemas, kurios jau sukurtos, stabilios, o kunigas, nekalbėdamas trafaretais ar klišėmis, siūlydamas naujoves, lyg ir kėsinasi į jas. Taip net gali tapti žmogaus priešu. Ypač kai kalbėdamas apie dvasinį kelią pareiški, kad po dešimties metų gal bus viena nuostabios šviesos akimirka, bet jos teks devynerius metus sunkiai ir skaudžiai siekti. Tai išgirdę klausytojai kokioje nors mažoje provincijos bažnytėlėje, ir ne tik joje, suglumsta: ko kunigas nori, apie ką jis kalba?"