"Iš tikrųjų dauguma irkluotojų po finišo kurį laiko „šnekučiuodavosi su pačiu ponu Dievu“ ir tik praėjus gerokam pusvalandžiui „apsispręsdavo“ likti žemėje, o kai kurie dar tik stengdavosi įsitikinti, ar jie iš tikrųjų ne rojuje. Nemaža dalis sportininkų nebeįstengė net atsiimti medalių. Už juos tai atlikdavo atsarginiai arba kitų valčių irkluotojai, kurie iki to laiko spėdavo pakankamai sutvirtėti.
(1968 m. Mechiko olimpinės žaidynės vyko aukštikalnėse)"