"Nenorėjau būti užsienietis Anglijoje (žmona anglė, sprendė kur gyventi). Man, ypač dėlto, kad esu rašytojas, labai svarbi psichologinė harmonija su gyvenamąja vieta. Mano namai yra Kijevas, nors iš tiesų gimiau netoli Sankt Peterburgo, Rusijoje.
Turiu nemažai draugų rašytojų, kurie gyvena užsienyje. Dauguma jų – rusai, emigravę į Didžiąją Britaniją, Izraelį, Vokietiją. Negaliu pavadinti jų laimingais žmonėmis. Jie nerado savęs ten. Ir kaip galėjo rasti, jei nutolo nuo savo temų, savo herojų? Rašytojas, emigravęs į Angliją, negalės rašyti apie Angliją geriau ir įdomiau nei vietos rašytojai. O rašyti apie Rusiją ar Ukrainą irgi nebegalės, nes jau atitrūko nuo tos aplinkos, – jis nekvėpuoja tuo pačiu oru, nesitrina pečiais metro su savo tėvynainiais, nestovi parduotuvėje prie tos pačios dešros. Ir dar ta vidinė disharmonija – nes tai, kad esi užsienietis, jausi nuo ryto iki vakaro. Ir likusį gyvenimą išeikvosi tam, kad kasdien laužytum savo jau suformuotą mentalitetą ir bandytum suvokti naujas gyvenimo taisykles. Esant tokioms aplinkybėms nebūsi laimingas. Greičiausiai ir rašyti nebesugebėsi."