"Maniau, šeimoje užteks vieno sportininko. Gimė dukra – jokių sportų jai nereikia. Tegul būna šokėjėlė ar dainorėlė. Bandžiau daryti viską, kas įmanoma, kad dukra neitų į sportą. Bet kai pradėjo augti, supratome, kad nebus be sporto.
Man idealus variantas – kad ji (Airinė Palšytė) būtų paprasta mergaitė, baigtų mokyklą, universitetą, ištekėtų – turėčiau anūkų. Ir jokio dėmesio. O čia visi tikisi. Kas nors nepasiseks – suvalgys. Lietuviai nemoka nei džiaugtis kitų laime, nei suprasti kitų nesėkmių."