"Kaip žaidėjas, visada nekęsdavau apsimetėlių trenerių. Žaidėjų tu neapgausi. Dirbdamas laboratorijoje pavadinimu „rūbinė“, sutiksi daug skirtingų kultūrų, požiūrių, charakterių, kalbų. Prisitaikymas ir tolerancija veda prie naujų patirčių. Žaidžiau Lietuvoje, Rusijoje, Ispanijoje ir visur norėdavau išmokti kažką apie tą šalį. Ar tai būtų kalba, ar kažkas kitas. Nors niekaip neperkandau lietuvių kalbos. Per tuos metus Lietuvoje aš jau supratau daug dalykų, o ketvirto sezono pabaigoje jau galėjau šiek tiek kalbėti lietuviškai. Bet tikrai nebuvau tame geras. Tačiau tai vienas tų dalykų, kurį gali gerinti kasdien. Tuo rodai pagarbą žmonėms, kurie tave ten atvedė. Jeigu to nedarai, reiškia, atvykai tik dėl pinigų ir tiek. Žinoma, aš irgi pirmiausia ėjau dėl pinigų, kad galėčiau pasirūpinti šeima. Bet ta meilė, kurią gavau iš sirgalių, buvo abipusė."