"[...] restauravimas reikalauja žymiai daugiau kantrybės ir sveikatos. Mat „gydydami“ senąsias knygas restauratoriai gali patys susirgti odos, sąnarių ar akių ligomis. Tačiau smagu ir prasminga prikelti naujam gyvenimui XVI-XVIII a. raštus. Restauratorius turi likti autentiškumo šešėlyje, nieko nepridėti nuo savęs, viską padaryti kuo sąžiningiau, kruopščiau ir geriau, nors ne visada tai pavyksta. Kodėl? Trūksta ir kokybiškų medžiagų, atitinkančių anų amžių standartus, ir įrankius, ir priemonių. Jų, tiesa, yra, bet jos – nepigios. O štai kai riši naują knygą, tai yra jau visiška tavo atsakomybė ir fantazija, ir rezultatas dažniausiai priklauso nuo medžiagų ir galimybių."