"Man visada atrodė, kad po Vilniumi, giliai giliai, glūdi kažin koks magiškas klodas, dar vienas miestas su šventavietėmis ir aukurais, Požemių Karalystė, kurios gyventojų šauksmus mes retkarčiais girdime, bet nebemokame atliepti, tik lyg užkeikti grįžtam ir grįžtam čionai, atgalios, iš tolimiausių pasviečių, tik šokam į save kaip į šulinius, jau kadais užverstus žemėmis."