"Czeslawas Miloszas kažkur yra rašęs apie jo pažinotus už jį geresnius poetus, kurie turi dešimt ar mažiau skaitytojų. Gal net išvis neturi. Neįžiūriu jokio poezijos anachronizmo. Poezijos visada yra tiek, kiek tuo laiku reikia.
O jos kalba yra stebuklas, bet jį patirti būtinas savotiškas religinis jausmas. Yra tik šiuolaikinė poezija, jokios kitos poezijos nėra. Šiuolaikinė poezija yra ta, kuri gyva, nesvarbu, ar parašyta šįryt, ar prieš tūkstantį metų. Lietuvoje yra geros poezijos. Tai viena stipriausių ne tik mūsų meno, bet ir nacijos savimonės sričių. O prozos labai mažai, daug daugiau šlamšto. Tiesą sakant, kaip ir poezijoje."