"Thomas Merton: „Dykumos tėvai tikėjo, kad dykuma buvo sukurta kaip kažkas ypač vertingo Dievo akyse būtent dėl to, kad žmogui ji neturėjo jokios vertės...
Taigi žmogus, keliaujantis į dykumą, kad būtų savimi, turi saugotis, kad neišprotėtų ir netaptų tarnu to, kuris ten gyvena steriliame tuštumos ir pykčio rojuje...
Iš dykumos mes turime sugrįžti kaip Jėzus arba šv. Jonas: ištobulinę ir pagilinę savo sugebėjimą jausti, įgavę jėgų priešintis apgaulingoms vilionėms, išmokę atsilaikyti prieš pagundas, didūs, kilnūs, tyri.“"