"Olimpiniame kaimelyje buvome su begale žvaigždžių, kurias matei per televizorių, o jos ten vaikščiojo aplink. Ir sprinteris Maurice‘as Greenas, ir tenisininkės seserys Williams… Tokiose varžybose visuomet didelę įtaką turi tai, kad neturi salės tiek, kiek nori. Penkiasdešimt minučių arba valanda penkiolika – visas laikas, kurį turėdavome salėje treniruotei. Treniruotės ne tik pagrindinėje salėje, tačiau ir pagalbinėse. Treneriams visuomet būdavo iššūkis sudėlioti tuos planus, kad galėtum siekti geriausio įmanomo rezultato. Režimas buvo daugmaž toks pat, kaip visada. Olimpiniame kaimelyje turėjome gerą treniruoklių salę. Į krepšinio treniruotes jau reikėdavo važiuoti. Laukti rungtynių būdavo labiausiai erzinantis dalykas. Tada jau buvo analizuojami varžovai, turėdavome vaizdo peržiūras – jau ne kasetėse, kaip anksčiau, o įrašai DVD ir kompaktiniuose diskuose. Gyvenome visi viename name kaimelyje, pirmajame aukšte turėjome vieną susitikimų kambarį. Su Sauliumi Štombergu gyvenome šalia jo. Skaitydami knygą arba klausydamiesi muzikos girdėdavome, kaip tariasi treneriai. Labai daug duodavo Donnie Nelsonas (JAV treneris, padėjęs Lietuvos rinktinei tris olimpiadas ir siekiant Europos aukso 2003 m., dabartinis NBA „Dallas Mavericks” vadovas). Visas rungtynes jis stebėdavo gyvai. O vaizdo peržiūrų metu treneriai sudėliodavo planą, daugiausia gynybos, ir viskas."