"Žmogaus gyvenimui reikia šiokių tokių sukrėtimų. Kaip sakė antikos graikai – katarsio. Kad suvoktum, jog esi laikinas, trapus, mirtingas. Kad kiekvienas šalia tavęs esantis žmogus yra unikalus. Kad nebūtina mylėti visos žmonijos, kai reikia mylėti savo artimą, ir nebūtina gelbėti pasaulio, kai svarbiausia – išgelbėti savo sielą. Tam užtenka paprasčiausiai būti doram, kad ir kaip tai banaliai skambėtų."