"„Susivariau“ koją ir pasibaigė mano karjera. Dar dvejus metus tikrai būčiau žaidęs. Buvau kvailas. Jei 1996 metų vasarą nebūčiau žaidęs rinktinėje, dar tikrai dvejus metus būčiau „prastūmęs“. Gal čia buvo altruizmas, noras bet kokia kaina žaisti rinktinėje. Arba galvojimas, kad esi geležinis. Bet gyvenimas viską sudeda į savo vietas. Reikia būti atsargiam, o krepšininko karjera nėra amžina. Jeigu krepšininkai priima sprendimą, jis yra pasvertas. Būčiau labiau įsiklausęs į medikų rekomendacijas ir pasverčiau pasekmes. Tada priimčiau sprendimą. Bet tada neklausiau daktarų – norėjau žaisti. Atstovauti Lietuvai – man buvo svarbiausia."