"[...] aš tiesiog pamažu natūraliai einu savo keliu. Nežinau, kiek man reikės laiko, bet niekur neskubu.
Dabar vėl jaučiuosi taip, lyg stovėčiau prie starto linijos: priešais matau milijoną kelių, tik vieno pagrindinio – dar ne. Bet aš kantrus žmogus, savo valandos sulauksiu. Ji dažnai ateina. Kiek tuo metu įstengiu, tiek tuo metu ir pasiimu. Žinau, kad bet kada gali išsprūsti iš rankų ir pabėgti. Tačiau žinau, kad sėkmės valanda vėl ateis. Ir aš vėl džiaugsiuosi."