"Išskirčiau vieną dabartinės kartos skirtumą – daugelis šiandien mažai ką taiso, atnaujina. Dabar paprasčiau yra sena pakeisti nauju. Vartotojiškumas labai išaugęs. Taip ir su santykiais. Man regis, seniau žmonės labiau viską vertino ir brangino. Žinoma, tai įtemptas gyvenimo ritmas atneša tokio dvasinio pasimetimo. Be to, kuo daugiau naujovių galima išbandyti, tuo labiau pamirštamos tradicijos, tikėjimas, tam tikros gyvenimo normos, ir vis daugiau dvasinio išsibarstymo atsiranda žmoguje. Dabar galima išmėginti viską. Ar tai tikrai suteikia gyvenimo kokybę ir pilnatvę, ar per tokias gausias galimybes ir paieškas mes tikrai atrandam tikrajį aš? Kiek tame gyvenimo šurmulyje yra prasmės, o kiek veikimo iš inercijos? Bėgdami, skubėdami, prarandam save. Žinoma, išnaudoti galimybes yra puiku, tačiau svarbu ir nepamiršti stabtelėti, pažvelgti į savo vidų ir suvokti, kas esu."