"Jis per daug norėjo laimėti. Pats esu tą klaidą padaręs prieš Pultaražinską, seniai dar. Tada norėjau per daug diržo, susikoncentravau į tai, kad čia kova dėl diržo. Visada sakiau, kad esu ramus kovotojas, bet klaidas darydavau dėl to, kad nebūdavau ramus. Dabar išlikau ramus, mačiau, kad jis per daug skuba, per daug kiša tą alkūnę. Žinojau, kad jis turi gerą alkūnę, bando, bet išlaukiau, sustabdydavau jo atakas, bent pirmuose raunduose. Vėliau jau prasileidau labai gerą smūgį į pakaušį, iki dabar skauda. Tai nebuvo lengva kova, negaliu sakyti, kad buvau visiškai pranašesnis. Pirmą kartą išlikau visiškai ramus, su savo žaidimu apžaidžiau jį. Likau ramus. Tikėjausi tų momentų, kai jis mane pagaus. Daug jų išvengiau, bet kažkada atsukau nugarą, per daug užsileidau. Teisėjas užlaikė, jis pataikė gerų smūgių į pakaušį, net ir buvau sužeistas. Net ir tada likau ramus, daugiau dirbau ir prie virvių, ne visą laiką jį tiesiog spaudžiau. Gal reikėjo kiek daugiau boksuotis, kai daugiau smūgiuodavau tiesius smūgius, jaučiau, kad esu greitesnis ir vikresnis. Kartais reikia būti ramiam."