"[...] man operavo dešinės rankos peties raiščius. Ir kaulas buvo truputį įskilęs, raumenys ir sausgyslės nuo jo šiek tiek atplyšę. Jei dar būčiau uždelsęs ir toliau aktyviai sportavęs, bet kuris metimas galėjo tapti paskutinis.
Dabar dirbu tiek, kiek leidžia operuota ranka – kol pradeda ją skaudėti. Prie maudulio esu pripratęs, be jo beveik neįsivaizdavau savo kasdienybės.
Negalėčiau tiksliai pasakyti, kada man pradėjo skaudėti dešinįjį petį. Iš pradžių nekreipiau dėmesio, nes po gero apšilimo, masažo ar tepaliuko procedūrų maudulys dingdavo. Niekam nesiskundžiau. Maniau, viskas praeis savaime.
Dabar žinau, kad ir vienas mano nugaros raumuo, kuris ieties metikams ypač svarbus, pradėjo pamažu silpti būtent tada, prieš 2-3 metus. Pernai per treniruotes kai kurių pratimų dešine ranka jau nebegalėjau atlikti. Kaune, tarptautinėse varžybose, pritrūkau vos 12 centimetrų iki olimpinio kvalifikacinio B lygio normatyvo. Po šio pasirodymo likęs sezonas buvo skausmingas. Nepasisekė universiadoje. Pasaulio kariškių žaidynėse užėmiau ketvirtąją vietą, tačiau šiose varžybose, kaip paaiškėjo vėliau, dalyvavau rizikuodamas, nors ir nesiplėšiau iš paskutiniųjų. Jei raiščiai būtų nutrūkę, ši trauma man būtų pirmoji ir paskutinė."