"Žinau, kaip nubausti, jei žmogus nekovoja dėl pergalės. Jei treniruotėje dešimt kartų metame į krepšį ir pasakau, kad likęs antroje vietoje turės bėgioti ar šokinėti, atsiranda stimulas būti pirmam. Tai yra variklis visada treniruotis iš visų jėgų. Mūsų treniruotėse paprasto žaidimo nėra. Visada reikia siekti pergalės. Pralošusieji turi šešis kartus perbėgti aikštę ar 100 kartų šokti ir pasiekti lanką. Tokia metodika rėmiausi ir dirbdamas Azerbaidžane, ir pernai Lietuvos jaunimo rinktinėje. Ji buvo veiksminga. Man tikrai nesvarbu, kada žaidėjai eina miegoti, – vienuoliktą, dvyliktą ar pirmą nakties. Bet visi žino, kad 11 valandą ryto laukia treniruotė, ir nenuėję laiku miegoti, jie jos neatlaikys. Nėra tokių žodžių kaip „skauda“ ir „pavargau“. Aš pats žaidžiau krepšinį iki 40 metų. Žinau visas nuovargio rūšis. Nesu popierinis treneris."