"Kol važiuoji, esi užsiėmęs, tol viskas gerai. Varžybų azartas, adrenalinas, nežinau kaip tai įvardinti – gal tiesiog visas „hormonų kokteilis“; jis veikia, ir pats organizmas mobilizuojasi bei yra kitoks. Pajauti, kad mūsų galimybių ribos tam tikromis aplinkybėmis yra kur kas didesnės, žinoma, tam tikromis aplinkybėmis. Tuo metu kai įsipjauni ar nusidegini ir gyja viskas greičiau, ir neskauda. Tačiau pasibaigus varžyboms nuovargis ima viršų – grįžęs po Dakaro beveik parą miegojau. Atsikeli, pavalgai, pasišlaistai ir vėl krenti."