"Kodėl žaidžiau už Rusijos ekipą? Suprantate, aš tuo metu jau kovojau aukščiausiame lygyje. Mano istorija yra apskritai keista: manęs juk niekas nekvietė į rinktinės stovyklą. Kaip tik buvau laimėjęs jaunimo pasaulio čempionatą ir pripažintas geriausiu gynėju. Vieną vakarą ateina treneris ir sako – varyk greitai, tave kviečia į vyrų rinktinę. Nuvažiavau, pradėjau treniruotis, rodžiau jėgą ir man rinktinės treneris Viktoras Tichonovas pasakė, kad važiuoju į olimpiadą. Aš, 19 metų vaikis, į olimpiadą – net nesvajojau. Ir prieš pirmąsias olimpiados rungtynes atėjo vienas žmogus, kuris man aiškiai pasakė – arba dabar esi rinktinės narys, arba važiuok namo, nes Lietuva yra nepriklausoma ir atstovauk jos komandai. Ką reikėjo daryti? Manau, kiekvienas pagalvojęs išsirinktų dalyvauti olimpiadoje, nes ledo ritulio Lietuvoje nebuvo iš viso. Niekas nežinojo, kur eis tas Lietuvos ledo ritulys, kas bus su juo... Jei kalbėsime apie kitas žaidynes, tai kėliau sau tikslus tik laimėti sau olimpinį medalį bei žaisti aukščiausiame lygyje. Kad ir kiek aš žaidžiau už Rusija, vis tiek buvau lietuviu, žinojau, kur esu gimęs, kur užaugęs ir ką atstovauju. Nors ir buvau rusų rinktinės sudėtyje, tačiau turėdamas pavardę ir vardą Darius Kasparaitis tikrai neskambėjau rusiškai. Ir tie, kurie myli ledo ritulį, jie sirgo ne tik už Rusijos ekipą, bet ir už Darių Kasparaitį, kad būtent jis laimėtų savo medalį. Todėl aš dėl atstovavimo vienai ar kitai rinktinei problemų neturėsiu, todėl mane ir gerbia ne tik rusai, bet ir visas pasaulis. O kai Lietuvoje kas aiškinama, kad esu parsidavęs ar išdavikas, tai kalba tik tie, kurie nieko nesupranta apie sportą ir nesupranta, kas yra politika. Jei aš visą tą laiką atstovaučiau JAV ledo ritulio rinktinei – kalbama būtų visiškai kitaip."