"Mano tėtis to, deja, nesulaukė. Prieš Barselonos olimpiadą jis sunkiai sirgo, gulėjo ligos patale. Telefonu skambindavo man ir klausdavo, ar susirinksime kovoti už Lietuvą. Jis buvo lietuvis iki kaulų smegenų. Per pokalbį apie tai kalbėdavome ir po 20 kartų. Jam buvo svarbu, bet gaila, kad to nesulaukė. Man sulaukti pavyko. Dabar vaikai iškart gyvena nepriklausomoje Lietuvoje, o mes galime daryti palyginimus. Džiaugiuosi, kad šitame gyvenime spėjau peržengti į Nepriklausomybę. Duok Dieve, kad niekas nesikeistų ir nebūtų tokių stresų, kokie buvo anksčiau."