"Kai treneris rodydavo techniką, atskirus elementus, lyg ir suprasdavau, bet kai reikėdavo viską kartu atlikti, galva būdavo tuščia, kol vieną dieną po kelių mėnesių joje užsidegė lemputė ir viskas sustojo į savo vietas. Kai pradėjau suprasti, ką ir kaip daryti, tada ir susižavėjau šiuo kovos menu. Brazilų džiu-džitsu yra toks kovos menas, kur svarbiausia dirbti ne raumenimis, o smegenimis. Kai pradedi mąstyti ir analizuoti savo ir savo priešininko veiksmus, kai supranti žaidimo esmę, tada ir imi juo mėgautis. Galima palyginti su šachmatų žaidimu: iš pradžių išmoksti, kaip kokia figūra eina, vėliau pradedi žaisti tą žaidimą, mėgautis juo, o ilgainiui mokaisi kombinacijų, bandai analizuoti priešininko veiksmus ir t. t."