"Buvau be ateities vizijos. Kovodavau Anglijoje, niekas apie mane Lietuvoje nežinojo. Nuvažiuodavau, sukovodavau per savaitgalį dviejuose ar trijuose turnyruose... Atveždavau vietiniams degtinės ir cigarečių, kad kelionė atsipirktų. Pinigus, kuriuos uždirbdavau, išleisdavau vietoje „šmutkėms“, nes buvo pigu. Gyvendavau pas tėvus. Atklausydavau moralą, kad esu „bezdelnikas“ ir kiekvieną dieną save žaloju, kad man reikia eiti dirbti. O dabar pats esu tėvas ir puikiai suprantu, ko tada iš manęs norėjo ir ką bandė man įrašyti į smegeninę. Tačiau mane tėvai bandė imti jėga. To daryti su manimi negalima, nes pas mane iškart įsijungia atbulinis bėgis: specialiai darydavau viską atvirkščiai. Gal ir su kovomis taip gavosi, nes tėvai buvo prieš... Norėjau kažką įrodyti."