"Tais laikais viena iš nedaugelio galimybių kažką pasiekti buvo sportas. Man asmeniškai – futbolas. Kitas dalykas, pagrindinis mūsų tikslas dar sovietiniais laikais buvo papulti į reprezentacinę šalies komandą – Vilniaus „Žalgirį“. Na, o trečias dalykas, visi norėjome kažkur išvykti. Kaip žinia, išvykimas buvo labai tampriai surištas su Maskva. Kažkur išvykti praktiškai buvo neįmanoma. Mes su Arminu Narbekovu buvome pirmieji futbolininkai, kuriems pavyko išvažiuoti iš Lietuvos. Tada buvome laimingi vien dėl to, kad papuolėme į profesionalią užsienio komandą – Vienos „Austria“. Na, o kalbant apie kontraktą, tada apie tai negalvojome. Pagrindinė mintis buvo žaisti geroje komandoje, kur sudarytos geros sąlygos. Tačiau tikra tiesa, kad kontraktai buvo gerokai žemesni, nei mes buvome verti...
Galima sakyti, kad mums net pavyko išvykti „per anksti“, nes tuo metu buvo tam tikras amžiaus limitas – 27 metai. Mums pasisekė, nes išvykome būdami 24 metų. Žinoma, išvykti norėjosi anksčiau, bet politinė situacija neleido to padaryti."