"Nes jaučiau didelį stresą dėl persikraustymo į Vilnių. Tu net neįsivaizduoji, kokį stresą patyriau. Tai padaryti žmona mane kalbino penkis metus. Ji degė šia mintimi, o aš nenorėjau. Tai buvo lūžis... Ji įkalbinėjo važiuoti ir į kitas šalis, o aš vis kartodavau, kad man per toli... Nusprendėme viską daryti žingsnis po žingsnio. Nusprendėme pabandyti pagyventi Vilniuje, o tik tada galima buvo pagalvoti apie dar kažką. Manau, kad niekada nebūčiau išvažiavęs iš Anykščių tiesiai į Austriją. Tai man būtų buvę morališkai per sunku. Juk buvau namisėda, užsisėdėjęs vienoje vietoje."