"Pirmame bėgimo rate tas palaikymas buvo toks didelis, kad atrodė, jog mane kažkas gena į priekį. Aš netgi save laikiau, kad tas ratas nebūtų per greitas, nepersistengčiau. Save stabdžiau, raminau, sakiau sau – ne dabar, ne dabar, tačiau vėliau, antrame ir trečiame rate, aš jau „nešiausi“ iš visų jėgų. Ta energija mane jau stūmė į priekį. Aš labai stengiausi susikaupti būtent šaudymui. Nes jeigu gerai pataikau, vis artėju prie pirmos vietos. Ir su jauduliu susitvarkyti pavyko – gerai šaudžiau ir mano geras bėgimas atnešė antrą vietą."