"Iki mūsų pergalės moterų krepšinis gyveno taip, kaip žaidė: nėra laimėjimų, nėra ir sąlygų. Mes būsimai krepšininkių kartai perdavėme puikias pasirengimo galimybes, nes moterų krepšiniu netikėtai patikėjo. Negaliu pasakyti, kas tuomet atsitiko ir kodėl Lietuvos moterų krepšinis šansu nepasinaudojo, – nuo 1997 metų iki 2002-ųjų žaidžiau užsienyje ir neviriau tame katile. O kritikuoti atvykus pailsėti po sezono yra pats lengviausias darbas – pasakai, bet už nieką neatsakai. Dabar, kai esi sistemos dalis, supranti, kad jau 2003 metais skambėjo perspėjimo varpai, nes į rinktinę nėra kam ateiti. Negali sakyti, kad ir dabar visiškai blogai su tuo moterų krepšiniu – kitas dalykas, kad nėra rezultato. O kai jo nėra, atrodo, kad blogiau ir būti negali. Vis dėlto tikiu, kad kada nors Lietuvos moterys vėl bus Europos krepšinio čempionės."