"Tam, kad meilės arba religiniai išgyvenimai, juos perkeliant į medžiagą, virstų kokybišku menu, jie turi būti autentiški – kilti iš savasties, apimti visus menininko psichikos sluoksnius, subalansuoti jo ego santykius su kūrybos objektu, pasitelkti visą jo meistrystę bei amato išmanymą. O jeigu jo meilės išgyvenimai – tik etiketė, tik popsinis konstatavimas, o religinis kūrinys – tik klebono užsakymo vykdymas, dar pasiklausiant, kaip jam atrodytų gražiau, tuomet neatsiranda nei Sigito Gedos „Bilhana“, nei Petro Repšio Varnių Petro ir Povilo bažnyčios altoriaus stalo bareljefas."