"Visų pirma, mes žaidėme iš idėjos. Mums niekas nieko niekada nemokėjo. Į visas išvykas važinėdavom traukiniais, kelionės buvo ilgos ir sudėtingos. Būdavo, jog tekdavo keliauti su persėdimais. Naktį praleidi stoty, nuvažiuoji nemiegojęs, o paskui eini žaisti. Visa tai mes darėme iš patriotizmo. Būdavo, jog mus vadindavo ir „natašom“, ir „marusėm“ ir visaip kitaip. Niekas nežinojo, jog yra tokia Lietuva. Jūs atvažiavot iš sąjungos reiškia esate rusės. Visi labai nustebdavo, kuomet pradėdavome dainuoti lietuviškai. Dar, be abejo, įsiminė ir tai, jog visuomet turėdavome ir valdžios „palydą“. Tiesa, mes kažkokių problemų niekada neprisidarydavome ir mus lydinčius asmenis sugebėdavome savotiškai užhipnotizuoti. Į tai, ką darėme, žiūrėjome labai atsakingai ir jautėme, kad atstovaujame Lietuvai."