"[...] šiandien, vėl vykstant diskusijoms apie smurtą auklėjamaisiais tikslais – kurį ir aš esu patyrusi, dalinuosi ja ir noriu pasakyti – išorinių smurto žymių gali nesimatyti, o jei ir matosi – jos greit išnyksta, tačiau viduj – randai lieka dideli, o žaizdos kraujuoja ilgai.
Užaugau be savivertės, be pasitikėjimo savim, nežinodama, kas man patinka, bijanti garsiai išsakyti savo nuomonę, išmokusi būti gera ir iki šiol visame kūne jaučianti nesėkmes – jei kas nepasiseka, man pakerta kojas ir aš vos einu – lyg eičiau ieškoti diržo, žinodama, kad tuoj tuoj būsiu paauklėta."