"Esame pripratę prie visokių nesąmonių: sunkumų mums iškyla prieš kiekvienas varžybas. Bet šį kartą jų buvo tiek, kad trūksta žodžių. Atvažiavę į savo viešbutį negalėjome net pavalgyti, nes maistas nebuvo užsakytas. Gydytojas su mumis nevyko, todėl prieš rungtynes turėjome eiti pas priešininkus ir skolintis iš jų medikamentų. Antrame kėlinyje buvome visiškai išvargę. Man pačiam pradėjo traukti raumenis. Įsivaizduokite vaizdelį: vienas žaidėjas masažuoja kitą, o likę 13-a tuo metu žaidžia. Mumis visiškai niekas nesirūpina, net nežinau, su kuo kalbėtis dėl pagalbos. Žaidėjai buvo labai nusiminę – sunku juos motyvuoti ir kalbėti apie pergalę, kai dedasi tokie dalykai."