"Nemanau, kad senatvė yra nuostabus laikas, suprantu, kad ją reikia prisipratinti, prisijaukinti, pamilti. Man įstrigo L. Banuelio frazė: „Kai aš tapau jau nebe vyru, pradėjau iš tikrųjų gyventi“. Bet yra ir kitoks požiūris, teigiantis, kad išsekus seksualumui baigiasi ir kūrybinės galios. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Kas teisus? Kur toji išmintis?"