"Labiausiai mums patinka komforto etapas, nes jame būdami veikiame mažiau, mūsų smegenys visada siekia sumažinti bet kokias pastangas. Jausmas toks, tarsi nuo nedidelio kalniuko važiuotume dviračiu. Mažai pastangų ir didelis malonumas. Būdami komforto zonoje ir įdėdami mažai pastangų galime gauti visai neblogą rezultatą. Ši zona žavi tuo, kad mūsų smegenys dirba neutraliu režimu. Tačiau šitame etape mes nesimokome, nesivystome, nesusidaro naujos neuronų jungtys, todėl netobulėjame. Psichologas Džordanas Berntas Pitersonas teigia, kad žmonės gyvenime turėtų ieškoti ne patogumo, o prasmės. Žinoma, jos ieškant reikia pasistengti. Būdami komforto zonoje labiau imituojame darbą, tad didelio potencialo neišnaudojame. Bet ateina diena, kai iš komforto zonos pereiname į kitą – pasipriešinimo, kuri susijusi su pokyčiais. Jie dažniausiai užklumpa netikėtai [...]."