"Reikės gerai apie viską pagalvoti, bet manau, kad truputį per ilgai čia užsibuvau. Mačiau, kad su savo negalia sunkiai galiu konkuruoti su kitais atletais. Tačiau buvau vienas iš tų užsispyrusių, kuris dar bandė prasimušti. Mūsų kategorijos „vadžios“ jau kurį laiką atlaisvintos, todėl aukštesnės kategorijos sportininkai su mažesnėmis negaliomis persikvalifikuoja į mano kategoriją. Su jais man konkuruoti nepavyksta. Sportas man patinka. Žinau, kad tai darysiu visą gyvenimą. Ieškosiu, kur galėsiu save realizuoti. Kažkas dar bus – dar ne pabaiga. Reikės paanalizuoti, kur galiu būti konkurencingas pagal savo negalią. Tikrai norėsiu varžytis dėl aukščiausių vietų varžybose... Irklavime, deja, jau seniai žinojau, kad tai daryti bus labai sunku – pasaulio čempionate, būkime atviri, pretenduoti į prizines vietas būtų neįmanoma fiziškai, nesvarbu, kokias fantastiškai geras sąlygas man suteiktų sportuoti. Niekaip neįmanoma su mano negalia... Anksčiau turėdavau savo priešininkus, su jais ir varžydavausi, o dabar viskas keičiasi."