"Mobilumo (edukacinės) ir individualios stipendijos kūrėjams, mano vertinimu, gana skiriasi. Edukacinės stipendijos yra kelias, kaip galiu plėsti tarptautinį tinklą, mokytis iš ryškiausių pasaulio kūrėjų, turinčių didžiulius kūrybinius katalogus. Tai būna įkvėpimo šaltinis, įvyksta stebuklai, atsiveria profesiniai ir kūrybiniai laukai. Būdama studente tikrai neturėjau galimybių tų kursų ir kelionių finansuoti, tad vienintelė galimybė išvykti buvo edukacinės stipendijos. Mano profesinę sėkmę lėmė būtent tai.
Individualias stipendijas galiu vertinti tik iš kompozitorės perspektyvos, bet nėra didesnio džiaugsmo kūrėjui kaip tik kurti tai, ką tu nori. Dažniausiai gauni užsakymą iš ansamblio, kolektyvo, festivalio ir tau padiktuoja sąlygas – kaip, kur vyks koncertas, kokiai sudėčiai, kokia trukmė, sumoka honorarą ir pats neturi rūpintis vadybiniais aspektais, bet esi įspraustas į rėmus, pagal kuriuos ir kuri.
Individuali stipendija suteikia kūrėjui laisvę, bet kartu tai – iššūkis, nes reikia ir vadybinių gebėjimų. Jaučiu, kad ne visi kūrėjai turi tų vadybinių įgūdžių.
Kalbant apie individualias stipendijas ir būsimo kūrinio viziją, manau, pritars visi kūrėjai, kad pradžioje, kai nesi pradėjęs kūrybinio darbo, kartais tenka paraiškoje kažką „kurti“ žinant, kad po kelių mėnesių, praleidus daugiau laiko prie muzikos, viskas atrodys kitaip. Kartais muziką sunku perteikti žodžiais, o ypač kai ji dar nesukurta."