"Tais laikais reikėjo dirbti iki 28 metų, kad nepakviestų į sovietų armiją. Buvo ypač įdomus laikotarpis. Visi stebėjosi, kad pradinių klasių mokytojas – vyras. Man taip buvo įdomu, net nejaučiau, kad dirbu. Vos ne kiekvieną dieną į pamokas ateidavo svečių. Vaikai mane ir nuoširdžiai apsikabindavo, ir mama pavadindavo. Vaikai tokie atviri. Su draugais važiuodavau į krepšinio varžybas ir pasakodavau, kas kiekvieną pamoką nutiko. Tai skambėdavo kaip didžiausias anekdotas."